1Tuomet jis paliepė nuvesti ją į vietą, kur buvo laikomi sidabro indai, ir įsakė parengti stalą su jo paties skanėstais jai pavalgyti ir jo paties vyno atsigerti. 2Bet Judita tarė: „Nevalgysiu jų, idant nenusidėčiau. Užteks man to, ką atsinešiau“. – 3„Bet jei tavo atsargos išsibaigs, – klausė Holofernas, – kur galėsi daugiau jų gauti? Juk iš tavo žmonių nėra nė vieno su mumis“. 4Judita jam atsakė: „Kaip tu, mano viešpatie, gyvas, tavo tarnaitei nepritrūks atsargų, kurias atsinešiau, prieš Viešpačiui įvykdant mano ranka, ką jis yra nusprendęs“.
5Holoferno tarnai nuvedė ją į palapinę, kur ji miegojo iki vidurnakčio. Atsikėlusi šiek tiek prieš ryto sargybą, 6ji nusiuntė Holofernui tokį žodį: „Teįsako mano viešpats, kad būtų leista tavo tarnaitei išeiti ir pasimelsti“. 7Holofernas įsakė savo sargybiniams jai netrukdyti. Taip stovykloje ji išbuvo tris dienas. Kas naktį eidavo į Betulijos slėnį ir maudydavosi šaltinyje prie užkardos. 8Nusimaudžiusi melsdavosi Viešpačiui, Izraelio Dievui, kad vestų jos žingsnius savo tautos vaikų garbei. 9Paskui sugrįždavo švari į palapinę ir čia išbūdavo, kol vakarop būdavo atnešamas jos maistas.
10Ketvirtą dieną Holofernas surengė puotą tik savo palydos tarnams. Kitų pareigūnų jis nė vieno nepakvietė. 11Eunuchui Bagojui, tvarkančiam jo asmeninius reikalus, jis tarė: „Nuėjęs įkalbėk tą hebraję moterį, esančią tavo globoje, ateiti pas mus pavalgyti ir išgerti. 12Tikėk manimi, mums būtų gėda, jeigu praleistume tokią moterį, su ja nesuėję. Jeigu jos nesuvedžiosime, ji juoksis iš mūsų“.
13Bagojas paliko Holoferną ir nuėjęs pas ją tarė: „Tenesidrovi gražuolė ateiti pas mano viešpatį, būti pagerbta jo akivaizdoje, išgerti su mumis vyno ir elgtis šiandien kaip viena iš asirų moterų, gyvenančių Nebukadnecaro rūmuose“. – 14„Kas aš per viena, – atsakė Judita, – kad drįsčiau priešintis savo viešpačiui? Darysiu tuojau pat visa, kas tik jo akyse malonu. Tai bus džiaugsmo man iki pat mano mirties dienos“.
15Ji skubiai apsivilko savo drabužiais ir išsipuošė visais papuošalais. Jos tarnaitė, nuėjusi pirma jos, patiesė ant žemės priešais Holoferną avių kailius, kuriuos ji buvo gavusi iš Bagojo savo kasdieniam naudojimui valgant ant jų atsirėmus sėdėti.
16Judita įėjo ir atsilošė ant jų. Žiūrint į ją, Holofernui pamišo širdis. Jis degė geismu, nes sueiti su ja buvo laukęs progos nuo tos dienos, kai pamatė ją pirmą sykį. 17„Išgerk! Linksminkis su mumis!“ – tarė jai Holofernas. 18„Iš tikrųjų išgersiu, mano viešpatie, – atsakė Judita, – nes šiandien maloniausia viso mano gyvenimo diena“. 19Paėmusi valgius, kuriuos jos tarnaitė buvo jai paruošusi, ji valgė ir gėrė jo akivaizdoje. 20Holofernas buvo taip jos sužavėtas, kad išgėrė tiek daug vyno, kiek niekados savo gyvenime nebuvo per vieną dieną išgėręs.
